Jums prireiks:

 10kg pomidorų, 2vnt česnakų, 10vnt krapų, 10vnt serbantų lapų, 10vnt vyšnių lapų, 10L vandens, 10vnt krienų lapų, 700g druskos

Veiksmai:
Rauginimui tinka užaugę žali, rausvi, rožiniai arba raudoni, bet nepernokę pomidorai . Pomidorai rauginami stiklainiuose, kibiruose arba statinaitėse. Pirmiausia pomidorai surūšiuojami, kad induose būtų maždaug vienodo prinokimo ir vienodo dydžio. Pašalinami sumaigyti, nesveiki. Perrinkti ir nuplauti pomidorai sudedami į indą, sluoksniuojant su prieskoniais. Apatinis ir viršutinis sluoksnis turi būti prieskonių. Pridėjus pilną indą, uždengiamas dangtis ir paslegiama, kad vėliau jie būtų pasinėrę sūryme. Po to užpilama sūrymu tiek, kad apsemtų pomidorus. Sūrymas gaminamas įvairaus stiprumo, priklausomai nuo to, kokio prinokimo laipsnio pomidorai raugiami. 10 L vandens žaliems pomidorams imama 0,5—0,6 kg druskos, raudoniems — 0,8 kg. Raugiant raudonus pomidorus, parenkamos tokios veislės, kurių vaisiai nedideli, mėsingi. Geriausia juos rauginti ne didesnėse kaip 50 L talpos statinėse. Užpilti sūrymu pomidorai laikomi rūsyje iš pradžių 10—12, vėliau — 0—4° C temperatūroje. Po 10—15 dienų pomidorai yra įrūgę ir tinkami vartoti. Kad sūrymas nepelėtų, ant paviršiaus patariama užpilti 1—2 mm storio saulėgrąžų aliejaus sluoksnį. Žali pomidorai dažnai rauginami drauge su agurkais. Tada jie įgyja agurkų skonį.

Jums prireiks:

5kg burokėlių, 150g druskos, 4L vandens

Veiksmai:
Nedideli, raudoni, neperaugę burokėliai nuplaunami, pašalinus šaknis ir lapų liekanas, nulupami ir, dar kartą nuplovus, sudedami į švarų medinį arba emaliuotą indą. Didesnius burokėlius patariama perpjauti pusiau arba į keturias dalis. Iš vandens ir druskos išverdamas sūrymas, atšaldomas ir užpilamas ant burokėlių. Pridengus marle, ant jų uždedami mediniai dangteliai ir paslegiama akmeniu. Kambario temperatūroje burokėliai įrūgsta per 1 savaitę. Po to reikia juos išnešti į šaltą patalpą.

Jums prireiks:

 1.kg agurkų, 3 šaukštų druskos, 2 šaukštų cukraus, 1 sauja krapų, skiltelės česnako, 3vnt serbentų lapų, 3 vnt vyšnių lapų, krienų lapų

Veiksmai:
Į švarų 3 litrų stiklainį dėkite pusę kiekio krapų, česnakus, visus lapus ir sudėkite išplautus agurkus. Stiklainio viršuje, ant agurkų, sudėkite likusius krapus. Paimkite 1,5 litro šalto vandens ir jame ištirpinkite druską su cukrumi ir supilkite į stiklainį su agurkais . Stiklainį uždarykite stipriu plastmasiniu dangteliu (kad geriau užsidarytų dangtelį pakaitinkite karštam vandenyje). Stiklainį su agurkais laikykite šaltai. Agurkai turi tikti žiemos konservavimui (prieš pirkdami įsitikinkite) ir rauginimui. Agurkų veislė Libella (lygūs, minkštesni) netinkama, Radničiok (agurkai spygliuoti, nelygūs, kieti) – tinkama.

Jums prireiks:

 Agurkai, krapai,10vnt vynuogių lapų, skiltels česnako, juodųjų serbentų lapų, čili pipiro, 4vnt raudonųjų pipirų, druskos.

Veiksmai:
Užpilui vienam litrui vandens reikės šaukšto su kaupu druskos . Į trijų litrų stiklainio dugną dedame krapo žiedyną, dešimt vynuogių lapų (jie duos rūgšties), keletą skiltelių česnako, juodųjų serbentų lapų ir keturis čili pipiriukus (geriau šviežius, bet tinka ir džiovinti). Užvirinam vandenį, pilam druską. Užvirus pilam ant agurkų ir iškarto uždarom karštam vandeny palaikytu plastikiniu dangteliu ir nešam į rūsį. Jeigu turite gręžinio vandenį ar šaltinį šalia namų, galima tiesiog suberti tris šaukštus druskos į stiklainį, užpilti šaltu vandeniu ir nešt į rūsį. Tokie agurkai lieka traškūs ir įgauna specifinį skonį nuo vynuogių lapų ir čili pipirų.

Jums prireiks:
10kg kopūstų, 200g druskos, 1kg morkų, 200g cukraus.

Veiksmai:
Ilgam laikymui raugiami vėlyvųjų veislių baltagūžiai kopūstai . Vasarinių veislių kopūstuose mažiau cukraus ir jie vandeningesni. Parenkamos baltos, kietos, nesuskilusios, bet užaugusios gūžės. Rauginimui netinka sušalusios, kenkėjų pažeistos gūžės todėl, kad tokie kopūstai neskanūs, negražiai atrodo ir blogai išsilaiko. Kopūstai rauginami medinėse statinaitėse arba emaliuotuose induose. Prieš raugiant, nuimami gūžių viršutiniai lapai ir išplaunamas kotas. Po to kopūstai pjaustomi peiliu arba pritaikyta mašinėle. Morkos nuplaunamos, nuskutamos ir sutarkuojamos burokėlių tarka arba supiaustomos griežinėliais. Susmulkinti kopūstai , morkos, druska ir cukrus sumaišomi ant stalo arba dideliame dubenyje ir dedami į indą, kurio dugnas išklotas nuplautais baltais kopūstų lapais. Statinaitės vidų patariama ištrinti perpjautu česnaku, kuris nustelbia kiekvieną pašalinį kvapą. Sudėjus į statinaitę 15—20 cm storio sluoksnį paruoštų kopūstų , grūstuve (arba rankomis, jei raugiama kibire) jie kietai suspaudžiami. Ant šio sluoksnio dedamas antras sluoksnis, vėl suspaudžiamas taip kietai, kad atsirastų sulčių, ir t. t., kol pridedama pilna statinaitė. Viršus pridengiamas marle, mediniais dangteliais ir paslegiama akmeniu. Sulčių turi būti tiek, kad jos gerai apsemtų dangtelius. Statinaitė 15— 20 cm nuo viršaus paliekama nepripildyta, nes rūgimo metu kopūstai pakyla, ir sultys gali pradėti bėgti. Pirmąsias 6—8 dienas kopūstai laikomi šiltesnėje patalpoje— virtuvėje, kurios temperatūra yra 15—18° C. Po 2—3 dienų paviršiuje pasirodo putos — vadinasi, rūgimas prasidėjęs. Rūgimo metu keletą kartų per dieną statinaitėje kopūstai išbadomi medine lazdele, kad iš visur, ypač iš dugno, lengviau pasišalintų rūgimo metu susidariusios dujos. Tuo pačiu tikslu, kopūstams pradėjus rūgti, nuimami dangteliai ir akmuo. Po 8 dienų kopūstai vėl gerai suspaudžiami, uždengiami išskalbta marle, uždedami dangteliai ir paslegiama. Nors kopūstai dar neišrūgę, bet pieno rūgšties bakterijų jau yra tiek daug, kad statinaitę galima išnešti į rūsį, kurio temperatūra yra 8—10° C. Praėjus 20 dienų po užraugimo, kopūstus galima pradėti vartoti. Išrūgusius kopūstus geriausia laikyti 0—4° C temperatūroje arba net žemesnėje negu 0°C, nes sušalusių kopūstų skonis nepagenda, jei atšildyti jie tuoj suvartojami. Laikant kopūstus šiltesnėse patalpose, reikia rūpestingai kovoti su pelėsiais. Marlę, dangtelius ir statinaitės kraštus dažnai plauti prisotintu druskos tirpalu. Kai inde lieka nedaug kopūstų , juos galima perdėti į stiklainį, užpilti likusiomis sultimis, jei reikia, papildyti vandens ir laikyti šaldytuve.

Jums prireiks:

 10kg agurkų, 2vnt česnakų, 20vnt juodųjų serbentų lapų, 20vnt vyšnių lapų, 15vnt krienų, 15vnt krapų su stiebais, 4 šaukštai garstyčių, grūdelių, 10L vandens, 650g druskos, 10vnt ąžuolo lapų.

Veiksmai:
Rauginimui parenkami rudeninių veislių žali, 9—12 cm ilgio, nelygaus paviršiaus ir neprinokę mažomis sėklomis agurkai . Visai netinka rauginimui geltoni agurkai . Prieš raugiant, jie surūšiuojami pagal dydį ir, pašalinus suvytusius bei sudaužytus, nuplaunami šaltu vandeniu. Prieš rauginimą patariama agurkus 2—3 val. pamirkyti vandenyje. Prieskoniai taip pat nuplaunami ir susmulkinami. Rauginimo indo ar statinės šonai ištrinami česnaku. Po to dedama eilė prieskonių, eilė agurkų (gulsčiai arba stačiai), prispaudžiant vieną prie kito, kad mažiau liktų tuščių tarpų. Toliau vėl eilė prieskonių, eilė agurkų , kol pridedamas pilnas indas. Viršutinis sluoksnis privalo būti prieskonių. Iš druskos ir vandens išverdamas sūrymas ir perkošiamas. Agurkus galima užpilti šaltu arba verdančiu sūrymu. Užpylus verdančiu sūrymu, agurkai paslegiami po to, kai sūrymas atšąla. Ant agurkų dedamas medinis ar plastikinis dangtelis, o ant jo 2—3 kg -švarus akmuo (ne plyta ir ne geležinis svoris). Užraugti agurkai iš pradžių pastatomi šiltesniame (10— 15° C) rūsyje. Po 12—15 dienų agurkai jau yra visiškai įrūgę. Kad neperrūgtų (labai pablogėja jų kokybė), įrūgusius agurkus patariama perkelti į 2—4° C temperatūros patalpą. Inde ant sūrymo paviršiaus dažnai atsiranda pelėsių, kurie suteikia agurkams nemalonų prieskonį. Todėl indus reikia dažnai patikrinti ir atsiradusius pelėsius pašalinti. Kad mažiau pelėtų, į indą patariama įdėti 2-—4 šaukštus garstyčių grūdelių, iš kurių padaromi 2—4 į marlę surišti mazgeliai.